atstumti

atstùmti, àtstumia (àtstuma Š), atstū́mė K, Š, Rtr, FT, NdŽ 1. tr. Q5, SD217, H, R, MŽ, M, J, L, LL119,123 stumiant nutolinti: Nu krašto atstumiu pergą (laivą) B. Paėmė šimtą markių, tris šimtus atstū́mė Yl. Nenorit gražumu, teismas atidalins, – išpoškina Kazys ir, atstūmęs valgį, pakyla nuo stalo V.Bub. Tokia kiauliotė nedora: visada kitas atàstuma nuo lovio Skdt. Kas par arkliai, kad tuščių ratų neàtstuma Šts. Inėjęs ing vieną laivą, kursai buvo Simono, prašė jį, idant maž atstumtų nuog krašto BPII271. Tada ateidavo piemenys bei atstumdavo jas [nuo šulinio] BB2Moz2,17. Ko gi prašo: idant luotą truputį atstumtų̃ DP289. | prk.: Vokiečiai eina, – dingtelėjo ūkininkui į galvą, bet atstūmė pirmąją mintį Pč. Neatstumiamas miegas juos apniko prš. | refl. Q7, H153, R, MŽ, N, K, Š: Nuo krašto stùmtis, atsistùmti KII3. O po valandos ar dviejų nuo kranto atsistūmė pirmos valtys rš. Adomas atsistūmė su visa kėde nuo stalo J.Avyž. 2. tr. J stumiant atvežti: Tik staiga matau – nuo didžiosios gatvės kažkoks vyriškis atstumia ratukus, o juose sėdi žilas senis J.Paukš. | refl. tr., intr.: Vežimaitį turia atsistū́musios, obuolius pardavinė́[ja] Jrb. Su vaiku atsistū́mė (vežimėlyje atsivežė), sako, mat žmonių pilna – sunku pravažiuot Slm. 3. tr. SD213, R39, MŽ52, N stumiant atidaryti, atsklęsti: Atstùmk duris užsklęstas J. Atstùmk aukštinį KŽ. Tą langą atstùmk i išleisk tą bitelę Jrb. Durys atstùmtos, ko neini?! Švnč. Nuleku ten, duris atstū́miau jaujo[je] Vvr. | refl. tr., intr. Ūd: Atsistùm' duris! Švnč. Svečias pats atsistumia į šalį tvorinius vartelius Šlč. Atsistū́mė duris, aždarė i nubėgo bėgina namo Ml. | Atsìstumia dūminės pirkios langelis Rod. 4. tr. priversti pasitraukti. Laukiam – lenkai atstū́mė [mus] toliau Rš. 5. tr. R373, MŽ500, NdŽ, DŽ¹ atmesti, nepriimti, atsižadėti, atsisakyti, paniekinti: Dabar aš nebenoriu veidmainiauti, ir todėl tiek tik pasakysiu tau: neatstumk mano pagalbos V.Krėv. Viešpats regi: tu pats atstūmei ištiestą tau ranką J.Marcin. Mes neatstū́mėm tėvų Grv. Atstū́mė mane, paliko, o prieg jo vaikais buvau Rud. Negerai padarė [operaciją], i nu savęs atstū́mė – važiuok savie! Varn. Par tą didelį gobšumą visas gimines nuo savęs atstū́mė Skrb. Jis rublio neàtstumia Mrj. Atstumdamas nepataisysi žmogaus rš. Jį kartu su kunegaikščiu Svidrigalu žemaičiai nu savęs atstūmė M.Valanč. Mažų nuog meilės savo notstumia PK195. Kalbu tada, atstūmėgu Dievas savo žmones? Ch¹PvR11,1. Ir tapo atmestas (atstumtas) nuog žmonių BBDan5,21. Nė vienas nuog jo neest àtstumiamas DP433. 6. tr. SD215, Sut nemaloniai nuteikti, atgrasyti: Atstumiąs, bodus, grasus LL121. Ji ma[n] tokia àtstumianti Jrb. Kas negražu, bjauru – atstumia rš. Jo negalėjai pavadinti nei simpatišku, nei atstumiančiu J.Dov.

atstumiamaĩ adv.: Atstumiančiai (atstumiamaĩ) abuojas LKGII514. àtstumiančiai adv.: Aišku, ji nebuvo graži, bet negalėjai pasakyti, kad ji atstumiančiai negraži J.Gruš. Toji moteris nebeatrodė tokia atstumiančiai nemaloni J.Avyž.

7. tr. Lp prk. šiaip taip atlikti, atbūti: Stinga darbo rankų, žmonės kartais iki vėlyvos nakties užsisėdi, kad tik skubiausius darbus atstumtų sp. Su tuo gėreliu atstūmėm mašino talką (pavaišinom talkininkus) Kair. Nedaug tu ituom meitėliu atstùmsi Arm. Gerai padirbt jam nesvarbu – bile tik atstùmt Jnš. Padaryta, kad tik atstùmt nuo savęs Rgv. ║ atiduoti skolą, atkišti: Gavę pinigų, šiaip taip atstūmėme skolas rš. 8. tr. prk. šiaip taip praleisti laiką, pragyventi: Šiaip taip atstū́mėm dieną, i gerai Rs. Bile atstumia dieną, ir tiek Rmš. | refl. tr.: Tą žiemą lig Kalėdų reik atsistùmti (išgyventi) Skd. 9. tr. atitolinti: Keistas padaras – žmogus: bet kokia kaina nors dienai atstumti mirtį J.Avyž. Kaip tik tuo laiku Dievas davė judviem dukterikę – sveiką, gražią ir ėdrią rėksnelę – ir kuriam laikui atstūmė visas šmėklas Vaižg. ║ I pašalinti: Atdavei kaltybes – atstū́mei vieną bėdą nuo galvos Rod. Pinigais visas bėdas atstùmsim Sn. | refl. tr.: Jau nežiūrėk, ar išeis [tokia dalia], ale bi bėdą tik atsistùmsim! LKT234(Nmj). 10. tr. atgabenti, jėga atvaryti: Kaip plunksną maišą atstū́miau Ėr. Pagerbti darbinykai: šešios – keleivine atàstumia Slm. Paki atstū́miau namo [girtą sūnų], be sveikatos likau Klt. 11. intr. sunkiai, lėtai atvykti, ateiti, atvažiuoti: Vos atstū́miau Kv. | refl.: Ir anas, nor vižla, ale delto atsistū́mė Prng. Kada tamsta atsistū́mei? Jnš. Dvylikoj valandų Viktaras ir atsistū́mė Slm. Lig kryžkelės būta atsistùmta mašinos, bet toliau nebevažiuota Krs. | Jei atsistùms vokytys, būs mums blogai Krš.

◊ nuo rañkos (nuo rañkų) atstùmti atsikratyti (nemėgstamo darbo): Anai by tik nedirbti, by tik nu rankų atstumti Skd. Kad tik nu rankos atstumti – tokie batai Trk.

\ stumti; antstumti; apstumti; atstumti; įstumti; išstumti; paišstumti; nustumti; pastumti; padstumti; parstumti; perstumti; prastumti; pristumti; sustumti; užstumti